Džiaugsmą, nuotykių laukimą. TĄ jausmą, kai negali paslėpti išdavikiškos šypsenos, kai be perstojo kikeni ir nori visus apkabinti ir išbučiuoti.
Pyktį ir nusivylimą. Dėl neteisybės, likimo pokštų.
Liūdesį ir vienatvės jausmą. Patį stipriausią norą būti apkabintai ir sulaukti nuoširdaus klausimo : " Kaip tau sekasi?".
Ir, štai, pagaliau atsiranda žmogus, kuris tave nors truputį pralinksmina ir vėl priverčia tikėti, kad viskas dar bus gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą