Vasariškaišiltasruduo

Labai man patinka tokie orai rugsėjo pabaigoje. Taip vasariška ir šiilta. Galiu devėti vakar nusipirktą sijoną ir "The Beatles" marškinėlius :DDD ( na, taip, žinoma, labai jau tušti pirmi sakiniai- oras ir rūbai ;DDD).

Vakar buvo laisvadienis, išsipakavau paskutinius daiktus ( persikrausčiau), susitikau su taaaaaip senokai matyta drauge. Paplepėjom daug ir apie viską.

Tiesa, turėsim naują namiokę- ispanę. Kiek baugoka, nes nežinau ar sutarsim ir ar susikalbėsim ( turiu nuojautą, kad nekalba ji angliškai)...Och, tada bus labai ir labai nejauku... Ji šiandien atsikrausto. Neramu, neramu.

O man ir vėl "užėjo" savotiška miegligė- labai jau miego noriu, kad ir kiek miegočiau. Nežinau, gal čia taip mano organizmas bando atsigauti po pastarųjų savaičių streso?

Tiek, kiek trumpai. Einu bandyti naujos sklabyklės ( tikiuosi namai nevirs ežeru ;D)

taipvisaipirnekaip

Ak, aš ir vėl atsiprašau už tokį blog'o apleidimą...
Bet tikrai turiu pasiteisinimą ( ar net kelis).
Pirma, dabar gyvenu kitur, o čia internetas labai jau prastas.
[ kol rašiau šiuos 3 sakinius, teko kokius 5 kartus prisijungti iš naujo...]

O antroji mano priežastis yra... naujas darbas!
Taip, tai vis dar Disnėjus, tik jau kitas restoranas, o tiksliau visas kitas šou... Praėjo tik pirmoji mano darbo savaitė, bet , na, nežinau. Sunkoka, nes kolegos nėra labai jau draugiški, o dar ir kalbos barjeras tooooks milžiniškas... Taigi, kiek baugoka ir...

Žinoma, yra ir smulkesnių įvykių, tokių kaip : trumpas vizitas namo, proto aptemimas ir to pasekmė- nauja šukuosena ( atrodau kaip grybas), popierizmai ( arba tiksliau mano sąžinės graužatis, kad aš juos vis atidėlioju..) ir t.t.

Nežinau, nežinau viskas taip kažkaip kitaip..

tikspekmirkseti

Wah. Kaip ilgai, ilgai aš čia nebuvau.
Vis tie atsisveikinimai, paskutiniai vakarai kartu ir t.t. , ir pan.
Atsiveikinimai visada yra labai jau liūdni, bet čia... čia taip labai nenoriu prarasti visų tų žmonių.. O frazė " Toks jau tas gyvenimas" skamba labai jau dažnai. Tik nepadeda ji mums ;D

O šiandien atsibudau su labai keistu ir gana stipriu noru nuvažiuoti namo. Tik kelioms dienoms.
Pamatyti mamą.

Ak, kodėl, kodėl, žmonės vis dar neišrado teleportacijos? :DDDD

Ir taip, tai buvo mano pirmoji rugsėjo pirmoji, kai man nereikėjo eiti į jokią mokymosį įstaigą...
( tiesa, su mano žiniom ir rašyba, visgi praverstu :DDD)