Oh, jauduliai tvyro visur aplinkui mane...Va, labai nerimauju dėl namiokės. Jai depresija ir aš visai nežinau kaip jai padėti... Daktarų ji nenori, kalbėti taip pat. Šokoladai ir visa kita, manau nepadės. Ak, tai pirmas kartas, kai gyvenu su žmogum, kuris šiuo metu nemato nei gerų, nei linksmų dalykų aplinkui...
Gal turit kokių veiksmingų patarimų???
O dar kaip ir visur kitur, galvoje košė- ką ir kaip daryt su ateitim, studijom ir panašiais dalykais. Atrodo tai niekada ir nesibaigs. Tiesa, reikia bent pradėti, o aš taip bijau.
Štai jums paslaptis: aš siaubingai nesavarankiškas žmogus...
