Bookschallenge

Jau senų senovėje baigėsi tas mano Books Challenge, o aš vis niekaip jo nei aprašau, nei apie jį pakalbu.
Kartą prieš metus mano draugė man papasakojo, kad kažkoks vaikinas bando tam tikrą iššūkį- jis nori per metus perskaityti 100 knygų!
Knygas visada mylėjau todėl man tai pasirodė labai net įdomu. Tik sau aš iškėliau kiek kitokią užduotį- tiesiog pažiūrėti kiek knygų per metus perskaitysiu aš. Taip, norėjosi turėti tą 100, bet realiai galvojant žinojau, kad taip nebus. Plius visi tie universiteto skaitalai ir mano ( tuo metu) sustiprintas prancūzų kalimas. Mielosioms knygoms laiko buvo visai mažai.Skaičiau viską, ko tik troško mano širdis: nuo mergaitiškų romanų iki klasikos.Vienos buvo paparastos ir mielos, ties kitom kiek "pastigdavau".
Kiekvieną savo perskaitytąją užsirašydavau į užrašų knygutę. Tiesa pasakius, tai tapo tokiu įpročiu, kad šitą dalyką vis dar tęsiu. Knygos neužsimišta, o ir visai smagu pavartyt tą sąrašą :)
Taigi, per metus ( iššūkis baigėsi dar sausį) aš perskaičiau 17 knygų... Ech, ech, tikėjausi daugiau :)
Vis dar prisimenu, ką jutau nešdamasi namo vieną ar kitą knygą, kaip ieškojau bibliotekos Vilniuje ( juk tada dar buvau visai svetima), ką išgyvenau knygos ir gyvenimo etapu, kaip citavau vienas ir verkiau per kitas.
Kad dabar čia būtų biblioteka, pilna knygų lietuvių kalba....
Tiesa, nežinau ar jums įdomus manųjų perskaitytųjų knygų sąrašas- jei taip, raštelkit- mestelsiu į komentarus :).
P.S. Metas naujam iššūkiui!!! Gal turit kokių įdomių ar kiek beprotiškų idėjų???

Laukiu-nesulaikiu!!!

Kiek lietingai

Šiandien, pagaliau, pabudau su tam tikru maloniu jausmu. Tikiuosi, kad jis liks ilgam. Mat pastaruoju metu vakarais buvo baisu užmigti... Ir namo keliauti buvo nejauku, kaip vakar sakiau Elenai, lyg mirtis būtų kažkur netoli...
Lietus pila kaip iš kibiro, gal todėl ir nuotaika tokia....rami ir kiek melancholiška.

Pradėjau truputį daugiau gaminti. Nors, mama to gaminimu nepavadintu ;D
Vengiu valgyklos darbe, todėl vis dažniau atsiduriu namų virtuvėje. Sriuba ar koks kotletas- anaiptol nėra kulinarijos šedevrai, bet aš savimi jau kažkiek ( trupučiuką) džiaugiuosi :D
O dar jeigu savo nusipirktus bėgiojimo batus pradėčiau naudot pagal paskirtį... Mat juos išbandžiau tik vos kartą ir nuo to laiko jie sau ramiausiai laiką leidžia spintoje.
Na, tikiu, kad susitvarkysiu :)

labanakt

Jau trečias kartas, kai šiąnakt išjungiu ir vėl įjungiu kompą...
Negaliu užmigt- galvoje minčių spiečius, o dar ta sloga visai nepadeda.
O tada prisimenu šį mažylį... sakau, gal padės kiek mintis išdėliot į tam tikras lentynėles.

• Kartas nuo karto pagalvoju " Įdomu ar skaito kas tą mano blog'ą? O gal rašau, bet man mieliau skamba "kalbu" ten pati sus savimi. Kažin ar yra koks žmogus, kuris jį patikrina bent kartą į savaitę, o jeigu jau labai akiplėšiškai pasvajoti, gal ir kasdieną?" Vilties, žinoma, yra maža- juk aš nei daugybės paveiksliukų dedu, nei anglų kalba rašau, o svarbiausia, tai juk pievų pievos.

• Kuria linkme eina visas mano gyvenimas? Ar kažkur darau klaidą, vien tik kažko nedarydama? Ar tai mano nenormalios nuotaikš kaitos, ar sveikas protas kartais išlenda pasirodyt?
  
  
• Pavargau. Žinau, sakiau tai daugybę kartų. Tikiu- pasakysiu dar daugiau.
  Šįkart pavargau būti stipria. Visur tik ir girdžiu " nagi, šypsokis" arba " tu juk stipri, išgyvensi". Pabandau paprieštarauti, o tada... " Ne, ne, ne! Sakau tau, kad tu stipri, ko čia spyriojies dabar?"
  O man reikia žmogaus, kuris mano užgimusioms idėjoms leistų išvysti šviesą, kuris mane išjudintu.
  Vyro, su kuriuo jausčiausi saugi ir mylima.Ir nekankintų manęs tada jokios abejonės....

Any ideas?

Labas, kilogramai???

Taigi, taigi. Įsijungusi garsinį foną skubu pliurptelti čia apie šį bei tą.
"Šis bei tas" šiandiena yra maistas. Taip, tai manoji tema. :)
Susirūpinau- atrodo, kad būsiu priaugusi šiek tiek svorio. Na, argi tai gerai, kai pavasaris beldžasi į duris (taip, Paryžiuje jis vis dar nenuspėjamas) ir vis dažniau atsiranda noras devėti šortus, sukneles ar sijonus. Noras norais, o aš vis pasirenku senus-patogius džinsus. Šią padėti ,taip pat, reikia keisti.
" O ko gi čia stebies, gerbiama panele?"- klausiu aš pati savęs. Juk pastaruoju metu maitinuosi.... švelniai tarinat prastai. Pasta, pasta, pasta, ryžiai, skrudintos bulvytės, sumuštiniai ir, o siaube, traškučiai. Pastariesiems jaučiu nenumaldomą priklausomybę todėl dabar stengiuosi jų vengti. Nei sveika, nei naudinga.
Gerai, jau gerai, visą šį laiką taip besimaitindama turėjau labai stiprū savęs pateisinimą- pigu, o ir gaminti aš viiiisai nemoku. Gėda...
Ech, teks išmokt,pagaliau, kažką doro gamint...
Gal turit kokių pasiūlymų? :)