Naujas vardas

- I like your name. Catherine. Where are you from?
"Catherine? "- šmekšteli mano galvoj. "Ak, taip, aš juk pamečiau savo name tag ir dabar vadinuosi Catherine."
- Oh, thanks, i'm from Lithuania. You know, it's a small Baltic country.
Haha! Įsivaizduokit: Catherine- tipinis lietuviškas vardas :D.

Ir prasidėjo: ponia kalbėjo daug ir gana ilgai. Apie viską: jos kelionę čia, planus nukeliauti i Floridos Disnėjų, dovanas, kurias gavo, suvenyrus, kuriuos nusipirko.
Pokalbio pabaigoje tarstelėjo :
- It was nice to meet you, Catherine, see you soon.

Hm, visai šaunu vadintis svetimu vardu darbe. Mažiau asmeniškumų. Nieko čia super smagaus, kai kiekvienas, kas tik nori pliurpia "Oh, hi, Marija!", " Bonjour, Marija (taria kaip Maridža ir taip laaaaabai mane erzina)" ir t.t., ir panašiai. Taigi, taip, manau, bus ramiau :)

O ir naujieji kolegos truputį pasimeta, kai išgirsta, kaip kiti į mane kreipiasi tikruoju vardu.
 Savotiškas žaidimas.

iki,žiema.

Uch, net pačiai keista, kaip aš sugebu visai paprastus dalykus atidėlioti iki paskutinės minutės, o tada panikuoti ir panikuoti.
Pražiopsau sau pro langą, o tada pykstu pati ant savęs, kad nepadariau to, ar ano dalyko.

Šį kartą, tai prancūzų kalbos kursai. Nuvažiavau, išlaikiau testą ir ką, reikia į juos užsirašyt. Čia ir bėda- niekaip "nerandu" laiko.
Ką veikiu? Dirbu ir miegu. Ir jau visai nesuprantu, ar tai nuovargis, ar tiesiog tingumas begalinis.

Laukiu pavasario, nes tada atrodo, kad viskas bus lengviau. Švies saulutė ir visi bus žvalūs ir laimingi :)

Tiesa, dar kiek pilką, pirmą pavasario dieną man praskaidrino labai šaunus atvirukas iš Lietuvos :)
Visada labai smagu rasti atvirlaiškį. Lyg trumputis pokalbis su toli gyvenančiais draugais. O dar tas jausmas, kad tave prisimena.
Kažin, ar verta daugiau ką ir sakyti, jūs ir patys žinot.