Draugai

Žinot, visą šią savaitę tik ir dariau, kad burbėjau, gailėjaus ir niurzgėjau.
Aplink mačiau daugybę laimingų žmonių ir tyliai ramiai jiems pavydėjau.
Bet žinot ką? Baigta! Aš turiu daug daugiau nei jie visi kartu sudėjus :)

O, svarbiausia, turiu tai, ko man gali pavydėti kiekvienas :P.
Aš turiu pačius nuostabiausius draugus! "Oi, oi,- pagalvosit jūs, -lyg mes jų neturim."
Taip, bet ar jūsų draugai yra pasiruošę atlėkti pas jus kad ir pačią vėliausią naktį, net tada, kai labai labai tingi?

Ar kikena iš pačių kvailiausių jūsų pokštų?
Ar jūsų draugai nustebins jus kokia miela dovanėle, tik todėl, kad žino, kad jau senokai apie ją svajojot?
Ar jūs sulaukiat sms žinutės 5h ryto: "Atleiski, nespaskambinau, bet ryt būtinai susitikime.Labanakt, myliu." ?
Ar prisimena ir supranta jus net tada, kai esat skirtinguose miestuose, valstybėse?
O gal jie jums atneša skanių naminių pyragėlių, kai sergat?
Gal iškepa nuostabių sausainukų?
Važiuodami, eidami, susitikti su jais jaučiate malonų džiaugsmo virpuliuką?
O, svarbiausia, ar jie išklauso jūsų niurzgėjimų, šąla su jumis kažkur kieme, ar draugiškai baksteli jus kas diena ( visai nesvarbu kaip ;D) ir ar supurto jus būtent tada, kai jums to labai reikia? Ar parodo jums, kad jūsų gyvenimas yra gražus ir ar priverčia jūs susimąstyti, kas jūs būtumėt be jų?

Manieji yra būtent tokie ir dar tūkstančius kartų geresni!
Ir, taip, be jų aš būčiau visai kitokia, bet su jais aš tik geresnė.

Mielieji, brangieji mano draugai, aš jus LABAI myliu!



P.S. Po šimts! Mielieji, pasidarykime kada vieną bendrą nuotrauką :D

Oj ne ! :>

Ech, visi aplinkui TAIP džiūgauja dėl to pirmojo sniego!
O ko? Juk:

• Dabar bus siaubingai šalta ( vaikščiosim raudonom nosim ir sušalusiom rankom,).
• Tas visų mylimas sniegas greit pavirs viena bjauria pliurza.
• O pliurza šlapins ir gadins jūsų mėgstamus batus ( nežinau kaip jūs, bet aš tai dėl to niurzgu).
• Nuo daugybės šiltų rūbų, kuriuos dėvėsime, kad nesušalti, busim panašios/ panašūs į meškas :D.
• Pripažinkim- sušalę žmonės rečiau šypsosi, taigi, gausime mažesnę teigiamų emocijų porciją :).

Man sniegas nepatinka, tačiau visur galima rasti savų pliusų. Juk smagu kartais būna kartu su mama ar geriausia drauge pastatyti kokį sniego senį arba gerti karštą, karštą arbatą, kakavą ar kavą po netikėto ir pasiutusiai smagaus sniego gniūžčių karo :).

Tas sniegas toks dalykas, kuriam vienaip ar kitaip abejingas neliksi :)

Kelias

Kartas nuo karto mane aplanko tas keistas ir truputį kankinantis jausmas. Ne, tai ne meilė ;D.

Tai kažkoks savęs ieškojimas, bandymas suprasti, ko noriu, ar esu ten, kur noriu būti. Tai jausmas, kai žinai, kad turi kažką rasti, bet dar tiksliai nežinai ką.

Ir, štai, aš nuvykau į Prancūziją, dar tiksliau į Paryžių. Och, tai nuostabi vieta! Malonūs ir paslaugūs žmonės ( jie visada šypsosi ir sveikinasi), niekada nemiegantis miestas. Ten yra visko: istorijos, nepakartojamos architektūros, kvapą gniaužiančių meno kūrinių, daugybė parduotuvių ( taip, merginos ;D),stilingų žmonių, meilės, romantikos, nuotykių, to neapsakomo prancūziškumo, kuris tiesiog tvyro ore. Ten yra visko :)

Aš, turbūt, pirmą kartą gyvenime netekau žado ir vos nepravirkau, pamačius Eiffelio Bokštą, Triumfo Arką , Moną Lizą.

Paryžius, tiesiog, yra fantastiškas! Aš labai džiaugiuosi, kad ten pabuvojau ir , manau, kad tikrai dar sugrįšiu :).

O žinot ką supratau šios savo kelionės metu? Radau tą mažytį saulės spinduliuką, kuris gali nuvesti mane prie savų tikslų ar bent jau jų atradimo. Kelionės visada padeda atrasti save. Gal ne visą iš karto, tačiau grįžęs iš kelionės jau esi kitoks. Ir tai puiku. Keliaukite, keliaukite ir dar kartą keliaukite :)