2012 m. lapkričio 19 d., pirmadienis

grupelė

Šiandien darbe kažkaip akis užkliuvo už nedidukės grupelės žmonių, stoviniuojančių prie princesių kostiumų.
Paklausiau ar jiems reikia pagalbos ir vienas vyras pusiau juokais, pusiau rimtai atsakė, kad ieško dovanų maždaug 50-čiai vaikų.
Pamažu įsiplepėjom ir toji grupelė man papasakojo, kad jie dirba labdaringoje organizacijoje, padedančioje šeimoms su neįgaliais vaikais ( jie 4 dienas vieši mūsų Disneyland'e).
Šie vadovai norėjo rasti kažką TOKIO kiekvienam vaikui, nes ryt jie visi keliaus pietų ar vakarienės į kavinę, kur tave aplanko Disnėjaus personažai.
Žinot, kas mane sužavėjo? Tai kiek daug dėmesio jie skiria kiekvienam vaikui. Pastebi tokius dalykus kaip, ką koks vaikas nupiešė, koks personažas jam labiausiai patinka, kokia bus mažylio reakcija.
Aš padėjau grupei dovanų paieškoje, siūliau idėjas, rodžiau produktus, skambinau dėl reikiamo dydžio kostiumų. Ir tikrai pabrėžiu- jie pagalvojo apie kiekvieną  vaiką! Svarbu buvo ne prekės kaina, svarbu, kokia bus mažylio reakcija, emocija, kiek laimės jam ar jai tai suteiks.
Ak, labai man patiko šie žmonės ( ir su manim jie buvo labai malonūs), net iš darbo truputį vėliau išėjau.

2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis

pagaliau

Šiandien ryte atsikėliau ( gerai, jau gerai, čia MAN rytas, jums, turbūt, jau būtų gera popietė) šviežia galva ir mintim " reiktų įdėt naują įrašą".

O tada keli darbeliai, pokalbis su mama, mano skaitynėjimai ir visai užsimiršau :). Visai savimi džiaugiuosi, nes fb naudoju tik pokalbiams su draugais ar man įdomių svetainių atnaujinimų patikrinimams. Kažkaip jau nesėdžiu keistai spoksodama į ekraną " apie nieką".

Geras buvo mano savaitgalis. Susitikom su Dovile ir nuėjom pub'intis :D . O vėliau viskas taip šauniai susiklostė, kad metro ir autobusas buvo pačiu, pačiu laiku ir man nereikėjo šalti lauke ir laukti. Net stotelių nepramiegojau ( mat aš rytais pastoviai snaudžiu). Grįžus namo - 3 valandos miego ir aš jau susitikau su Ymane. Ji man parodė tokį gerą, kiek mielą, neturistinį Paryžių. Tiesa, labai fashion'istišką :) Bet man toks patinka.
Taip pat buvom japonų kvartale. Ten - skanūs ir gana nebrangūs pietūs. Dar sugebėjau susitvarkyti man reikiamus popierizmus, na, bent jau dalį jų.
Vakare paragavau skaniausių mieste cupcakes ir radau labai mielas bei šiltas pirštines.

Patinka man tokios dienos : su įkvepiančiais žmonėmis ir teigiamais įspūdžiais.

2012 m. lapkričio 8 d., ketvirtadienis

shiubaduba

Kažkaip keistos nenusakomos nuotaikos esu.
Šiaip, ši diena buvo visai net smagi. Po ilgos pertraukos ir vėl susitikau su Dovile. Prisipliurpėm ir prisijuokėm, net net buvau užmiršusi kaip šaunu, kai žmonės "pagauna" mano sarkazmą ir kažkokį iškrypusį humoro jausmą :)

Plius (valio, valio) pagaliau radau "The Body Shop" ir nusipirkau skaniai, skaniai kvepiantį kremą (hihihi). Ir batus į darbą, jau nežinau kelintus. Labai prašau, batai, būkit patogūs.

BET. Kaip visada. Sužinojau, kad Ylva visgi Naujus švęs Ispanijoje. tai, žinoma super šaunu- Naujieji pliaže.
Man tik liūdna, kad draugė, visgi neatvyks.

Uh, kitas galvos skausmas- nežinia kodėl, bet aš jau galvoju apie žiemos šventes ir ach... Matyt, Naujus sutiksiu kukčiodama į pagalvę arba knarkdama į ją... Nes visi dirbs arba.. arba nieko čia nebus. Tai bent, tiesa? Tiesiog Woohoo kaip laukiu!!!

Kitas smagus dalykas- sužinojau ( ir net pati tai padariau!) kaip pučiami visi tie gražūs helio balionai. Wow, didžioji misterija atskleista :DDD Na, bet tai buvo vienas iš tų momentų, kai visai mėgavaus darbu :)))

2012 m. lapkričio 3 d., šeštadienis

žiukasežiukas

Dar nuo mokyklos laikų savo gyvenime turiu tokį personažą- ežiuką tinginiauską.
Anksčiau jis pasirodydavo tik kartais, bet, šiuos puse, o gal ir visus metus mes tiesiog susitapatinom.
Kad ir kaip ten kažkas bruzda mano galvoje ir bando mane priversti kažką veikti ( prisipažinsiu- sustabarėjau ir mano gyvenimas primena senutės dienas- miegas, maistas, tv ir darbas ( va, skirtumas, senutė jau pensijoje)).
Juk esu jauna mergina, kažkada net visai smagi ir žingeidi (haha), su savais principais, tvirtumu ir labai aiškia vizija.
Kas nutiko dabar? Kur dingo mano darbštumas, žingeidumas? Kur dingo užimtumas? Nuo kada "pramoga" tapo išėjimas kažkur pietų ar vakarienės?

Atleisk, ežiuk, bet mums ne pakeliui...