Kur dingo sarkazmas?

Turiu tokį bendradarbį. Pradžioj atrodė toks kiek naivokas ( nors jam jau kokie 30), dabar- tiesiog kvailokas.

Jis kažką minėjo, kad nori, mat, išmokti anglų ir ar galiu aš jam padėti. Na, galiu.

Tik tas mano "galiu" baigėsi, kai supratau, kad visi jo juokeliai yra tik ir TIK apie seksą.

Taigi, kartą sėdim mes su draugu vokiečiu, prieina šis mūsų bendradarbis. Kažką veblena, veblena aš jo net nesiklausiau, o tada jis man sako:

- You know, I think my jokes hurts you somehow.
- No, I just like different kind of humour.
- What kind of humour?
- Well, sarcasm for example...
- Sarcasm? What is sarcasm in French???

Čia jau ir mano draugas sukruto:
- Oh, I think it's international word.
Tada pradėjom mes klausinėt visų aplinkui, ar žino jie žodį sarkazmas. Ir NIEKAS, NIEKAS mums nepasakė " Ak, taip, žinau."
Paskutinė mano viltis buvo mergaitė vardu Riina ( iš Suomijos). Ji nekalba prancūziškai, užtat neblogai bendrauja angliškai.
- Riina, you know sarcasm, right?
- What? what's that???

Va, čia mes su vokiečiu susijuokėm ir išėjom.

Todėl jie ir nesupranta mano pokštų.
Gal padovanot jiems visiems po žodyną???

Apiesilpnybes

Jeigu kartais kokiame žodyne ar žinyne reikėtų išspauzdinti nuotrauką prie žodių junginio "amžinai pavargusi" manoji ten puikiai tiktų ( prie "kuklumas" taip pat ;D).Taip aš ir vėl kažkokia visai be jėgų.

Užtat savo namiokės dėka vėl pradėjau gerti kavą. O prie jos dar ir kramsnoti keksiukus. Tokiais tempais jau greit ir pati tapsiu kaip keksiukas...

Bet,va, ir toliau bandau mažinti , o dar geriau visiškai atsisakyti Coca Colos gėrimo darbe. Sultys ir vanduo, tačiau, ech, ech, kartais ir manoji valia tiesiog palūžta... Gerai, jau gerai, šias dvi dienas ji net neatsitiesė!!!

Net ir dabar kandu keksiuką ir linkiu jums geros dienos ;D

taipanestudijuoju

Kažkaip keistai ( nenepiktainepiktai) užkabino mane vienos draugės pasakymas " O kam tos studijos, tiesa, Marija?".

Na, taip, šiemet aš nestudijuoju. Ir iš visų savo draugų tokia esu, turbūt, vienintelė. Nestudijuoju net ne todėl, kad neįstojau ( įstojau- du kartus: Lietuvoje ir čia, Prancūzijoje), o todėl, kad pirmąjį kartą studijuojamas dalykas man visai nepatiko, o antrą, antrą aš jaučiausi dar nepasiruošusi ( ir, manau, gerai padariau, nes, nes ta mano kalba tokia visai prasta). Taigi, antrąjį kartą aš tiesiog savanoriškai atsisakiau. Taip, tėvams buvo šokas. Aš juk vis sakydavau, kad jeigu tik įstosiu, ooooooi, ooooooi kaip mokysiuos ir nesvarbu, kad mano prancūzų žinios prastos.

Prisipažinsiu, pradžioje, dėl šio save sprendimo jaučiausi tikrai labai prastai. Atrodė, kad žlugdau save, tėvų pasitikėjimą manimi, aplinkinių nuomonę. Maniau, kad dabar jau viskas- stoju vietoje ir degraduoju. O tada kažkaip sutikau nemažai žmonių, kurie, taip kaip ir aš, sustabdė studijas, dar jų nepradėjo ar dar kažkaip savo gyvenimo su jomis nesusiejo. Tiesa, čia jau yra du frontai: pirmieji, kurie studijuoti žada ir nori. Ir antrieji, kurie universiteto atsisakė, turbūt, visam.
Tikiu, kad aš vis dar prie pirmųjų, nes studijų pasiilgau, pagaliau supratau, ko noriu. Aš tiesiog šiemet mokausi kiek kitaip- susipažindama su žmonių gyvenimo istorijomis,ieškodama įkvėpimo ir kurdama save.

Taigi, tai ne protestas, tai bandymas atrasti save.

ežiukastinginiauskas-tingyyyyyyyyniauskas

Kadangi dabar savaites skaičiuoju pagal savo laisvadienius, tai galiu pasakyti, kad, va, ryt man prasideda jau nauja savaitė ;D
Šitoji buvo kažkokia gana varginanti. Nieko tokio labai sunkaus, bet jaučiuosi taip pavargus. Todėl ir praleidau šiandien visą dieną žiūrėdama romantinius filmus, skaitydama, plepėdama su mama, klausydamasi muzikos ir miegodama. Taip, kartas nuo karto vis užsnaudžiu.Trumpam.

Tik, dėja, bet vis kambario susitvarkyti nesugebu.Nežinau, kas čia man darosi... Vos tik nusiteikiu, kad, štai, atsikelsiu ir visus daiktus gražiai ir tvarkingai sudėliosiu į savas vietas, kai siaubingai ( ir turiu pripažinti, gana klastingai) į savo gniažtus pasičiumpa miegas... Tas pats reikalas ir su prancūzų.

Taigi, taip tingiai ir kiurksau- sau :D

P.s. užtat mama šiandien papasakojo kaip virti skaaaanią sriubą.Kokią dieną bandysiu :)

irjokiuciagrybu

Taip greitai ir netikėtai ruduo atsibeldė ir pas mus ( suprask- vieną dieną nepaprastai karšta, o čia, štai, lietus, vėjas ir begalinis noras susisupti į šiltą, šiltą megztinį). Todėl ir reiks greitu laiku jau keliauti į šiltojo garderobo paieškas ( malonu, bet skausminga piniginės atžvilgiu). O kol kas šildausi arbata ir skanauju namiokės gamintą tiramisu :)
Ech, kalbant apie maistą, vis planuoju kada pati pradėti ir bandyti gaminti, tik, kad net smulkiausi mano pasibandymai baigiasi prisvilusiom keptuvėm. Jos mane kažkaip keistai baugina.

Tiesa, namie, gerokai bumbtelėjau nuo laiptų ( pasiteisindama galiu pasakyti, kad buvo tikrai labai tamsu, o aš...aš maniau, kad pataupyti šviesą yra visai nebloga mintis). Tai štai ir kenčiu šiokį tokį rankos skausmą.

Ir dar, noriu kiek atnaujinti savo asmeninį grojaraštį ( vaaaaaaj kaip keistai skamba), tai gal žinot kokių širdžiai mielų "muzikos šedevrų"? ;D

kiek rimčiau

Jau kurį laiką gyvenu su tuo jausmu, noru, kuris vis knibžda, neduoda ramybės, kartais net sukelia galvos skausmą ( tikrą, tikrą). Dalykas, neduodantis man ramybės yra... noras rašyti.
" Nori, tai rašyk!" pasakytų mano mama ir dar, turbūt, gausybė kitų žmonių.
Rašyk, rašyk... Kaskartą vos prisėdusi prie kompiuterio ar atsivertusi naują lapą tiesiog spoksau ir nieko! Rašyti yra vieną, bet turėti, ką pasakyti, visai kas kita...
O aš... lyg ir turiu, noriu, bet bijau? Gal tingiu? Hm, tiesiog, nesu tikra, kad kažkam tai bus įdomu. Štai ir "kepu" blog'o įrašus realiai nieko nesakančius ir kiek sausokus. Juk vyksta daug įdomesnių dalykų, kuriuos aš dažnai tiesiog nutyliu.

Gal tai tiesiog rutina ir nuovargis ( dabar ir gana dažnas galvos skausmas ), o ir begalės darbų visa tai tik "nusodina"? Ak taip. Aš viską atidėlioju- vis nenuperku mamai lėktuvo bilieto, nepradedu tvarkytis popierių dėl sveikatos draudimo ir visokių ten finansavimų, net kambario padoriai nesusitvarkau.
Mano galvoje nepaaiškinamas balaganas! O dar tie mano a la stiliaus keitimai...

Žodžiu, ką gi visu šiuo savo pliurpt pliurpt norėjau pasakyti? O gi noriu paklausti Jūsų ( jeigu dar yra mano blog'ą skaitančių žmonių) tęsti man visą šitą dalyką, bandyti įpūsti čia daugiau naujesnių, žvalesnių ir gyvesnių vėjų ar palikti tyliai ir ramiai tūnoti kur savo nuorodų kampe?

tiemanopavadinimai.

O man šiandien laisvadienis. Taip noris tiesiog patingėt ir nieko neveikt. Reikia atsigauti po nakties Paryžiuje. Taip, taip kažkurią čia dieną keliavom ten po darbo ( tada vyko "Baltoji naktis", kai visi muziejai nemokami ir dirba visą naktį) ir prabuvom iki pirmojo traukinio. Ech, gera kompanija, gausybė įdomių ir , turiu pripažinti, gražių žmonių. Visi tokie atsipalaidavę... O ir oras buvo nepaprastai vasariškas. :)

Aplink mane jau prasideda Halloween'as- nauji pasirodymai, kostiumai, muzika. Dabar net nemokamai saldainius dalina. Tiesa, tie Haribo atrodo kaip piliules, o ir kazkokio tokio skonio ;DDD

Bet,šiaip,gana ramu. Ak, pasiilgau vasaros!