Štai todėl aš ir laužau savo pačios pažadą ;)
Visų pirma, dienos, kai mažai miegu man visada būna prastos- urzgiu, zyziu, burbu, murmu- ir taip visą dieną. Šeimos nariai jau priprato ir stengiasi nekreipti dėmesio, tačiau kiti nuo tokios manęs nėra apsaugoti. Net aš pati neesu.
Antra- jau kelias dienas nesugebu normaliai bendrauti su mama. Susiginčiju su ja telefonu ar skaipu. Ji paklausia kokio visai nereikšmingo dalyko ir aš siaubingai susierzinu. Keista, juk turėčiau labai jos pasiilgti ( taip ir yra) ir būti pačia dėmesingiausia dukra.Trečia- nerandu darbo. Ieškau, vaikštau, rašau, bet visur girdžiu " Ačiū, mes jums paskambinsime". Tiesa, kartą "sėkmingai" praleidau nežinomo numerio skambutį. Kadangi, numeris paslėptas perskambinti negalėjau. Va ir galvok, dėl darbo čia buvo ar ne.
Ketvirta- aš tiesiog fiziškai negaliu prisiversti mokytis. O juk pasižadėjau sau pabandyti gauti stipendiją. Vos tik atsisėdu prie knygų randu tūkstančius neatidėliotinų darbų, visai nesusijusių su mokslais.
Penkta- negaliu atsikratyti jausmo, kad kažkaip pamažu atstumiu savo draugus. Nežinau kodėl, svarbiausia, net nenoriu to daryti.
Šešta- atidarydama arbatos pakelį įsipjoviau į pirštą. Menkniekis, bet sugebėjo šiandien sugadinti man nuotaiką.
Septinta- mano gėlė visai neauga. Prašom, negi net gėle nesugebu pasirūpinti?
Aštunta- vis dar nesutaupiau nė cento. Čia net komentaro nereikia.
Devinta- nors bute, kuriame dabar gyvenu, jau šildo, man vis tiek šalta. Nepadeda nei pledas, nei vilnonės kojinės ar litrai karštos arbatos :D
Ir dešimta- Žinot tą paveiksliuką iš filmų apie kaubojus, kuro rodo dykumą, kurioje karts nuo karto prarieda kažkoks krūmas? Tokia visiška tuštuma. Tai va- toks paveiksliukas vyrauja ir mano blog'e- nei komentarų, nei lankomumo. Žinau, žinau reikia reklamuotis, bet taip nori išsaugoti bent minimum anonimiškumo.O tarkim pasiskelbus, kad ir veidaknygėj toks dalykas visiškai dingsta.
Toks štai mano knyslius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą