kirba

Juokingi visgi žmones esam.
Jau kurią dieną internete žiūriu vieną mados laidą. Esmė tokia- jie pakeičia dalyvio/dalyvės išvaizdą, duoda visiems aktualių patarimų, pasakoja apie tendencijas ir, žinoma, išklauso veikėjo ar veikėjos gyvenimo istorijos.
O štai čia ir paradoksas!!! Baisu, tačiau artimas man pačiai iki ašarų.
Mums baugoka pakeisti plaukų spalvą ar kirpimą. Sunku priprasti prie naujo makiažo ar tinkamai pačioms parinkti rūbus. Tačiau keisti miestus ir šalis visai ne. Atsisakyti to, ką turi, palikti draugus, šeimą ir išvykti kažkur visai svetur laimės ieškoti- kodėl gi ne?
Būsiu stipri, kai išgirsiu pirmą, antrą, trečią "ne" ieškant darbo. Kai reikės vėl iš naujo megzti pažintis, karksėti svetima kalba, šypsotis tūkstantąjį kartą išgirdus " oi, na ir akcentas gi jūsų". Eisiu iškelta galva ir kovosiu.
Bet... pravirksiu jeigu kirpėja patrumpins plaukus centimetru daugiau negu tikėjaus ar o, saube, siaube, perdažys ir tai mane pasendins???

siaubas kirpykloje

AAAAAAAAAAAAAAAA!!!!!
Norėjosi man vakar šaukti išėjus iš kirpyklos. Štai ir jis- mano pirmasis kartas prancūzų kirpykloje. Jau numaniau, kad kirpėjos nekalbės angliškai, taip, žinoma, ir nutiko. Kažkaip stebuklingai paaiškinau, ko noriu, o tada, kai kirpėja veidrodyje pradėjo manęs klaust kokį ilgį palikt, man kažkas nutiko... Galima tai vadinti proto aptemimu, savotišku kirpyklos pasiilgimu ar dar kaži kuo, bet , uh, aš esu bėda. Kodėl? Nes paskutinę minutę paprašiau plaukus gerokai patrumpinti ir.... Ir. Iš kirpyklos išėjau labai jau trumpais plaukais ( vos , vos siekia pečius).
O tada jau man prasidėjo- KODĖL , na kodėl aš tai padariau?
O dar visur pradėjau pastebėti tas ilgaplaukes.....
Uh.... jaučiuosi siaubingai negraži. Juk mano ilgieji, mielieji, ir jau pasiilgtieji, plaukai buvo mano stiprybė.

Ech, pasiilgau SAVO kirpėjos, kuri man tiesiog nusišypsotų, 5 kartus paklaustų ar aš TIKRAI noriu tokio ilgio, aš pradėčiau abejoti ir viskas būtų kaip buvę ;DDDD.

savaitgalis

Savo savaitgalį ( kaip žinia mano laisvadieniai - trečiadienis ir ketvirtadienis) praleidau kaip save gerbianti tingynė ;DDD
Beveik visą trečiadienį kartu su Julia praleidom apsipirkinėdamos. Nieko tokio wow nenusipirkau, bet radau labai net nebrangias belerinas, tiesa, manu , kad šių niekada nebūna per daug, todėl planuose jau kitos- raudonos ;DDD Buvo gana juokinga, kai man iš po nosies nugvelbė suknelę. jau stovėjau eilėje prie kasos, ten dirbanti mergina atbėgo, atsiprašė ir pasakė, kad per klaidą įdavusi man šią suknelę, nes ji jau rezervuota kažkam kitam. Ech, o tai buvo vienintelis dydis ir man patinkanti spalva :) Ašarų per daug neliejau :DDDD
Vakar pratūnojau sode, o vakare, pagliau, susitikau su Guadalupe, kurios nemačiau jau geroką mėnesį. Su ja tikrai, kad neliūdna, ji, turbūt, vienintelė tokia pozytivi ir miela bei naivi mergaitė :)