Nutiko visko su kaupu per visą šį laiką, kol nerašiau. Nuo ko pradėti? Net neįsivaizduoju. Kartais pagalvoju, kad būtų gerai pradėti visiškai anonimišką blog'ą. Niekas nepažinotų autorės ir galėčiau laisvai sau lieti širdį su visais bjauriais išgyvenimais ir patirtim. O tada topteli, kad ir šį ne tiek daug kas ir skaito, tai kodėl gi neįnešus trupučio prieskonių?Pradėsiu nuo to, kad mano atostogos Portugalijoje buvo ramios, bet geros. Tokios, kokių man ir reikėjo. Porto labai patiko, tikiuosi grįžti ten ir vėl :).
Tikiuosi, kad jau atsigavau nuo išsiskyrimo. Net savotiškai aprimau dėl minties, kad vienišausiu dabar gana ilgai. Kodėl? O kur gi aš sutiksiu tokį, kokio man reikia? Nes reikia man dabar jau ne betkokio.
Kaip atsigavau? Draugai padėjo. Kelionė pravertė. Ir A. Kas yra A? Jis - mano draugas. Tiesa, ta mūsų draugystė peršoko į kitą lygmenį, kurį mes vadinam tiesiog geru laiko praleidimu drauge. Jokių jausmų- tai lyg savotiškas susitarimas mums. Taip ir liks, nes jis išvažiuoja po mėnesio.
Kam man to reikia? Ir ar visgi reikia? Pati nežinau. Bijau, kad imsiu ir pamesiu taip save. O gal jau ir pamečiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą