Šiandien ryte, važiuojant namo ir klausantis Michael’o Jackson’o “Will you be there” toptelėjo tokia mintis, kad visgi toks dalykas kaip likimas egzistuoja. Matyt, man buvo nelemta įstoti į leidybą ir lemta įstoti ten, kur studijuoju dabar. Nes, bent jau dabar, jaučiuosi labai savo vietoje. Man visai patinka paskaitos, universitete jaučiuosi gerai, o ir grupiokai (tfu tfu tfu) tokie faini :).
O dar galiu pasakyti, kad Gedimino prospektas ryte atrodo labai žaviai. Toks tylus, ramus, tuščias ir jaukiai gražus.
Oi, bet labai negražiai gavosi man su sijonu… Per vėlai parašiau tai mergaitei, kuri jį parduoda. Taip nesmagu man dabar prieš ją… ( Gal tai reiškia, kad man lemta turėti tik tą, savąjį brangųjį svajonių sijoną? :D ).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą