2010 m. rugsėjo 27 d., pirmadienis

Nekreipiant dėmesio į pradžią

Och, aš šiandiena kažkokia suirzusi ir pavargusi. Čia lyg savotiškas mano poilsis. Iš visų jėgų tvardaus, kad ir vėl nepradėčiau dejuot, kaip man viskas blogai ( greičiausiai, čia tik šiandien man taip atrodo).
Nuotaiką sugadino anglų užduotis, tiksliau tas laikas, kurį sugaišau ją atliekant- vis tiek neesu rezultatu patenkinta.
Tada keista universiteto sistema, kurios dar neperpratau- taip laukiu savo menotyros pagrindų paskaitų, o jų kaip nėr, taip nėr.
Ir kaip visada- vyrai. Jų niekaip niekaip nesuprantu.Atrodo viskas gerai, o tada bac! Ir užplaukia jiems kažkas. Ir tegu man dar koks draugas pabando paaiškinti, kad moteriška logika yra kažkas nesuprantamo. Juk jie patys kaip kokie degtukai- greit užsidega, greit ir užgęsta. Na, pasvarstykim- vieną dieną nori būt globojami ir giriami, kita -kartu ironizuoja, trečią- negali be tavęs gyventi, o galų gale viskas baigiasi, hm, (kuo?) dažniausiai tiesiog baigiasi :D. Bet, ech... mes visgi dėl jų alpstam :DDD

O dabar mažiau skausminga tema: turiu nuspręsti, kur praleisti šį savaitgalį:
a) namie, pas mamą
b) Latvijoj pas tetą
Dėlioju pliusus ir minusus, kaip nors nuspręsiu :)

Būtų gerai rasti žmogų, kuris nepatingėtu arbatos padaryti :D.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą