Aš tik dar kartą įsitikinau, kad negalima stačia galva nerti į jausmus dėl kito žmogaus.Šį kartą, aš kitoje barikadų pusėje. Įskaudinau labai gerą vaikiną, kuris kažkaip labai greitai pradėjo vartoti žodį "mes".
Jis puikus, bet, deja, visai ne mano žmogus.
Kad ir kaip bebūtų, labai, labai nemalonu matyti tokias įskaudintas akis...
Kodėl visa tai pasakoju? Nes tik dar kartą įsitikinau- pasitikėti galima tik savimi. Dienos pabaigoje lieki tik tu ir tu. Tai kam tada visas tas meilės ir simpatijų dalykas? Na, būna smagu ir gera kelis mėnesius, gal metus, o kas paskui? Lieka tik visokie skauduliai ir ašaros. Taip ir išeikvojam didžiąją mūsų gyvenimo dalį- gydomes širdies žaizdas, o tada ir vėl leidžiam kam nors nerūpestingai viską sugriauti.
Nežinau kaip jūs, bet aš baigiu visą šitą dalyką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą