Anksčiau jis pasirodydavo tik kartais, bet, šiuos puse, o gal ir visus metus mes tiesiog susitapatinom.
Kad ir kaip ten kažkas bruzda mano galvoje ir bando mane priversti kažką veikti ( prisipažinsiu- sustabarėjau ir mano gyvenimas primena senutės dienas- miegas, maistas, tv ir darbas ( va, skirtumas, senutė jau pensijoje)).
Juk esu jauna mergina, kažkada net visai smagi ir žingeidi (haha), su savais principais, tvirtumu ir labai aiškia vizija.
Kas nutiko dabar? Kur dingo mano darbštumas, žingeidumas? Kur dingo užimtumas? Nuo kada "pramoga" tapo išėjimas kažkur pietų ar vakarienės?
Atleisk, ežiuk, bet mums ne pakeliui...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą