2011 m. spalio 6 d., ketvirtadienis

kiek rimčiau

Jau kurį laiką gyvenu su tuo jausmu, noru, kuris vis knibžda, neduoda ramybės, kartais net sukelia galvos skausmą ( tikrą, tikrą). Dalykas, neduodantis man ramybės yra... noras rašyti.
" Nori, tai rašyk!" pasakytų mano mama ir dar, turbūt, gausybė kitų žmonių.
Rašyk, rašyk... Kaskartą vos prisėdusi prie kompiuterio ar atsivertusi naują lapą tiesiog spoksau ir nieko! Rašyti yra vieną, bet turėti, ką pasakyti, visai kas kita...
O aš... lyg ir turiu, noriu, bet bijau? Gal tingiu? Hm, tiesiog, nesu tikra, kad kažkam tai bus įdomu. Štai ir "kepu" blog'o įrašus realiai nieko nesakančius ir kiek sausokus. Juk vyksta daug įdomesnių dalykų, kuriuos aš dažnai tiesiog nutyliu.

Gal tai tiesiog rutina ir nuovargis ( dabar ir gana dažnas galvos skausmas ), o ir begalės darbų visa tai tik "nusodina"? Ak taip. Aš viską atidėlioju- vis nenuperku mamai lėktuvo bilieto, nepradedu tvarkytis popierių dėl sveikatos draudimo ir visokių ten finansavimų, net kambario padoriai nesusitvarkau.
Mano galvoje nepaaiškinamas balaganas! O dar tie mano a la stiliaus keitimai...

Žodžiu, ką gi visu šiuo savo pliurpt pliurpt norėjau pasakyti? O gi noriu paklausti Jūsų ( jeigu dar yra mano blog'ą skaitančių žmonių) tęsti man visą šitą dalyką, bandyti įpūsti čia daugiau naujesnių, žvalesnių ir gyvesnių vėjų ar palikti tyliai ir ramiai tūnoti kur savo nuorodų kampe?

1 komentaras:

  1. žinai, man ta pati situacija. kol dar neturiu rankose kompiuterio, minčių - tūkstantis, reikia užrašyt - nebėra ką.:] bet tu bandyk, būsi autoritetas man, jei tau pavyks, reikš, kad ir aš galiu.

    AtsakytiPanaikinti