manojikrize

Oras taip tobulai atitinka mano vidinę savijautą- pilka, vejuota, kartas nuo karto ir lietaus pasirodo. Visai kaip aš.
Kartu su saule slapstomes. Ji- tarp debesų, aš- savo kambarį. Pasirodau tik virtuvėj arbatos ar kavos.
net pati nesuprantu kas mane taip baisiai veikia. O ka jau kalbėti apie kitus. Vienas žmogus mano, kad aš, turbūt, visiška beprotė...
Gal čia man tokia priešgimtadieninė krizė užėjo? Ah, taip. Ryt man 21-eri...
Tas skaičius kažkaip savotiškai įpareigoja: suaugti, pagaliau atrasti save, susitūpėti... Surimtėti, žodžiu.
O aš dabar labiausiai tiesiog norėčiau mamos apkabinimo...