Toks laikas mano skalėje dabar jau vadinamas "ankstyvu".
Mokytismokytismokytismokytis. Nebegaliu, nebenoriu, bet reikia, reikia :)
Mano galvoje visiškas chaosas- mokausi. Jeigu nesimokau, tai vaidinu, kad mokausi, jeigu nevaidinu, tada mintyse keikiu save, kad tuščiai eikvoju tokį brangų savo laiką. Juk galėčiau jį skirtį miegui arba.... taip, atspėjot- mokslui :DŽinau, žinau, skamba labai jau fanatiškai, o ir aš niekada nebuvau toji moksliukė. Bet aplinkybės, tiksliau beprotiškos svajonės, priverčia. Na, bet tai laikina ir nežinau džiaugtis man ar liūdėt :).
Per šį mėnesį arbatos jau dabar išgėriau, turbūt, daugiau nei per visus metus. O kavos manęs geriau nekvieskit ( juokauju, juokauju ).
Ne, ne , ne! Aš nesiskundžiu, juk vėl išmokau susikaupti ir net šiokios- tokios disciplinos. Taip pat labiau pradėjau vertinti tvarką, kurios šiam kambary vis dar nėra :D Ir laiko visokiems, kartais tikrai kvailiems, svarstymams nebeliko. Taip labai ramu :)
O kaip gyvenat Jūs? :>
[ įrašas nėra labai nuoseklus, tačiau toks minčių kratinys kartais būna visai smagus :) ]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą