Žinau, kad jau kurį laiką reikėjo naujo įrašo.Nuo ko pradėti?
Kažin, ar aš vienintelė tokia mergina, kuri vos susirgus nori, kad ją kas apgaubtų meile ir rūpesčiu? Va, va, o nieko tokio šalia nėra. Štai ir einu į darbą su prasta nuotaika.
Vos prieš kelias valandas dar skaičiavau dienas, kada, kada jau jis grįš ir mes, pagaliau, išsiaiškinsim : kas mes viens kitam, ką reiškia visos tos žinutės ir jau gana ilga istorija. O dabar jau ne. Nes, štai, pypteli telefonas ir aš sužinau, kad jis jau, turbūt, negrįš.
Nuotaika dar labiau subjuro, sloga padidėjo ir į galvą vėl grįžo mintys " Na ir gerai, būsiu laiminga ir vieniša." ir " Ką tu sau manei? Taip visada nutinka, kai tik prisisvajoji, metas nusileisti ant žemės".
Lietus irgi nuotaikos nepakelia. Visi mes dabar panirę į savas problemas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą