Negaliu užmigt- galvoje minčių spiečius, o dar ta sloga visai nepadeda.
O tada prisimenu šį mažylį... sakau, gal padės kiek mintis išdėliot į tam tikras lentynėles.
- Kartas nuo karto pagalvoju " Įdomu ar skaito kas tą mano blog'ą? O gal rašau, bet man mieliau skamba "kalbu" ten pati sus savimi. Kažin ar yra koks žmogus, kuris jį patikrina bent kartą į savaitę, o jeigu jau labai akiplėšiškai pasvajoti, gal ir kasdieną?" Vilties, žinoma, yra maža- juk aš nei daugybės paveiksliukų dedu, nei anglų kalba rašau, o svarbiausia, tai juk pievų pievos.
- Kuria linkme eina visas mano gyvenimas? Ar kažkur darau klaidą, vien tik kažko nedarydama? Ar tai mano nenormalios nuotaikš kaitos, ar sveikas protas kartais išlenda pasirodyt?
- Pavargau. Žinau, sakiau tai daugybę kartų. Tikiu- pasakysiu dar daugiau.
Šįkart pavargau būti stipria. Visur tik ir girdžiu " nagi, šypsokis" arba " tu juk stipri, išgyvensi". Pabandau paprieštarauti, o tada... " Ne, ne, ne! Sakau tau, kad tu stipri, ko čia spyriojies dabar?"
O man reikia žmogaus, kuris mano užgimusioms idėjoms leistų išvysti šviesą, kuris mane išjudintu.
Vyro, su kuriuo jausčiausi saugi ir mylima.Ir nekankintų manęs tada jokios abejonės....
Any ideas?
Į pirmą taškiuką galiu atsakyti: visada čia užeinu, kai tik parašai naują straipsniuką. O į kitus taškelius atsakyti sunku... Bettt, mano nuomone, turi nebijoti būti silpna. Juk tu žmogus. Kartais būna visiems tokių akimirkų, kai REIKIA paliūdėt ir paverkt.
AtsakytiPanaikinti