Vis tie atsisveikinimai, paskutiniai vakarai kartu ir t.t. , ir pan.
Atsiveikinimai visada yra labai jau liūdni, bet čia... čia taip labai nenoriu prarasti visų tų žmonių.. O frazė " Toks jau tas gyvenimas" skamba labai jau dažnai. Tik nepadeda ji mums ;D
O šiandien atsibudau su labai keistu ir gana stipriu noru nuvažiuoti namo. Tik kelioms dienoms.
Pamatyti mamą.
Ak, kodėl, kodėl, žmonės vis dar neišrado teleportacijos? :DDDD
Ir taip, tai buvo mano pirmoji rugsėjo pirmoji, kai man nereikėjo eiti į jokią mokymosį įstaigą...
( tiesa, su mano žiniom ir rašyba, visgi praverstu :DDD)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą