Taip pat labai maloniai nudžiugino faktas, kad vis dar yra tokių paslaugių vaikinų. Vienas filmavimo metu geraširdiškai pasiūlė savo kavos ( ir vėl buvome spėjusios pavirsti į ledą), o kitas paslaugiai užleido vietą eilėje prie užmokesčio už filmavimą :). Šio vaikino poelgis ypač malonus, kadangi 400 žmonių minia, trokštanti atsiimti savo uždarbį, toli gražu nėra tokia jau draugiška ir maloni. Visi skuba, stumdosi, spaudosi ir rūpinasi tik savimi.
Taigi, nors spėjau daugybę kartų nežmoniškai sušalti, paburbėti dėl 700-ojo dublio, pastovėti ilgoje eilėje prie arbatos ar kavos aparatų, prakeikti save, kad neužsimoviau vilnonių kojinių, patyriau smagų nuotykį, įgijau šiokios tokios patirties, pamačiau filmo kūrimo virtuvę ir vėl pradėjau tikėti geraširdžių vaikinų egzistavimu :D Šią dieną su didžiausiu malonumo vėl pakartočiau, o ir statistauti ateityje dar norėčiau :).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą