saulės!

Štai ir bėga, lekia tie du mano laisvadieniai. Saulė už lango šviečia, o aš negaliu atmerkt akių- taip pavargau per savo darb savaitę, kad tik miegu ir miegu. Na, gerai, reiktų pripažinti, kad dar ir pavakaroju neretai, bet visgi, daugiausia jėgų išsėmė drabas. Bet gal ir gerai, mažiau laiko kiurksot virtuvėje ir neturėt su kuo paplepėt ( juk minėjua, kad draugė išvyko).

Tačiau ir saule, ir gana šiltais orais apėju pasimėgaut- papiknikaujam truputį. Taip gera, tiesiog sedėt lauke ir stebėt žmones ar ežerą. Uhhhhh!
Greičiau jau vasara su šiltais orais, draugais ir vakarėliais :DDD

Dabar, va, reikia labai save kontruliuot- ar matėt kokios gražios pavasario-vasaros kolekcijos? :D

miegotjaulaikas

Negaliu užmigti...
O jeigu jau taip labai atvirai, tai tiesiog sėdžiu ir žliumbiu. Taip, taip, ašaroju kaip reikalas.
Priežastis labai paprasta- ryt paskutinė mano gana artimos draugės darbo diena. Na, skamba gana vaikiškai, tiesa? Verkiu, nes draugė išvažiuoja.
Bet kažkaip man tai reiškia daug daugiau. Ji man čia lyg sesuo, toji, kuriai išsipasakodavau, kuri man tiek daug padėdavo. Kadangi dirbom ( dar dirbam) toj pačioj komandoj, nebuvau ta vienintelė keistuolė, ironizuojanti visur ir visada. Kažkaip savaip "sulipom".
Ir visa tai nėra tik " vai, vai dar kažkas išvažiuoja". Tiesiog, matyt, turiu imt va taip va ir pripažint, kad man labai svarbu turėti žmogų, kuris draugiškai pasidomi kaip tu gyveni, kuris tave supranta ir, kurį tu supranti taip labai paprastai. Man labai svarbu turėti Draugą.
Aš, žinoma, turiu Dovilę ir namiokę savo, bet Dovilę matau gana retai, o namiokė... Na, tarkim, turiu labai daug visko išklausyti.
Visi kiti mano numylėtieji yra toli. Atstumas yra sudėtingas dalykas, tą labai labai jaučiu.

Trumpokai

Vakar gana įdomiai įsišnekėjau su vienu bendradarbiu. Pasirodo jam taip pat patinka rašyti. Kuria jis sau visokias istorijas ir pan. Ach, buvo tiesiog tokia atgaiva pakalbėti paprasta, normalia tema. Nes pastaruoju metu aš kažkaip pasiklydau tarp visokių labai jau daiktiškų dalykų- gausybės suknelių, batų, trumpai tariant- garderobo tobulinimo ir atnaujinimo. Taip įsijaučiau į išorės tobulinimą, kad kažkaip net baisu. Nors, nekoketuojant galiu pasakyti, rezultas vis tiek nieko gero.
Ir, kaip visada, koks žmogus ims ir primins man didžiausia mano kompleksą... Tiesos nesakau- baisu, kad pradės žiūrėti į mane kažkaip kitaip....

Na, bet be viso šito, jaučiu, kad metas susitvarkyti viską. Va, tarkim, mano Book Challenge jau baigėsi, todėl greitu metu įkelsiu įrašą apie viso šito dalyko esmę ir prasmę ;D

Geros dienos Jums :)